Ricotta

Di Wikipedia, l'enciclopedìa lìbbira.

St'artìculu fa parti dâ seria: Cucina
Priparativi e attrizzi

Modi di cucinari - Lista d'attrizzi pi cucinari
Pisi e misuri pi cucinari

Elimenti e tipi di manciari

Spezzî e Erva
Suchi - Zuppi - Duci
Furmaggiu - Pasta - Pani
Autri tipi di manciari

Cucina ntirnazziunali

Africa - Asia - Caraibba
Sud-est Asian - Amèrica
Àrabba - Europa

Viditi puru:

Coca cèlibbri
Muzzicuni
Vuci currilati

La ricotta è nu dirivatu dû latti friscu. La ricotta, puru sennu un prudottu casiariu, nun si pò difiniri furmaggiu ma s'havi a classificari semplicimenti comu latticinu: nun veni uttinuta nfatti cu la cuagulazzioni dâ casiìna dû latti, ma cu chidda dî protiìni dû sieru di latti, veni a diri dâ parti lìquida dû latti chi si sipara dâ cagliata ô stissu tempu dâ caseificazzioni.

Ricotta ô furnu
Ricotta ô furnu

Lu prucessu di coagulazzioni dî sieroprutiìni veni a na timpiratura àuta (80-90°C): lu sieru veni perciò littiralmenti ri-cottu.

In Sicilia la ricotta è assai diffusa e apprizzata comu alimentu, sula o accumpagnata. Si usa puru pi fari la pasta câ ricotta o li ravioli câ ricotta. Ntâ pasticcirìa siciliana la ricotta è usata pâ sò dilicatizza, comu pi esempi ntê cannola siciliani. Assai diffusa è puru ntî riggiuni italiani dû cuntinenti.

Àutri lingui